дискриминация
dicriminatio [onis, f];
караульный
stationarius [a, um]
беззаконный
exlex, -legis; impius
meritum [i, n];
+ заслуги bene facta; tituli (Theseus, magnificus titulis suis);
+ чьи-л. заслуги перед кем-л. alicujus beneficia in aliquem;