необыкновенный
(необычайный, необычный) insolitus
принадлежащий
proprius [a, um];
законченность
absolutio [onis, f];
tripudiare [1];
salire [io, ii, ltum];
saltare [1];
insultare [1];
equo citato vehi [or, ctus sum];
equo admisso currere [o, cucurri, cursum];