безнаказанность
impunitas [atis, f];
примирение
placatio [onis, f];
усомниться
addubitare [1] (in,
excusatio [onis, f];
absolutio [onis, f];
purgatio [onis, f];
satisfactio [onis, f];
apologia [ae, f];
liberatio [onis, f];
+ приводить в оправдание excusare [1];
causare [1];
+ оправдание преступника – позор для судьи judex damnatur, ubi nocens absolvitur;