возобновлять, возобновить
novare, 1; renovare,
удовлетворение
satisfactio [onis, f];
неизбежный
inevitabilis [e];
necessarius
pepsis [is, f];
digestio [onis, f];
concoctio [onis, f];
+ расстройство пищеварения dyspepsia [ae, f];
cruditas [atis, f];