аттестовать
testificari [test ificor,
непреклонный
stabilis [e] (sententia);
как
quo modo; ut,
excusatio [onis, f];
absolutio [onis, f];
purgatio [onis, f];
satisfactio [onis, f];
apologia [ae, f];
liberatio [onis, f];
+ приводить в оправдание excusare [1];
causare [1];
+ оправдание преступника – позор для судьи judex damnatur, ubi nocens absolvitur;